Trešnės

Pasivažinėjam iki Santariškių, pakeliui dar aptariu refoldingo sąlygas, išeidama jau matau pilnutėlį priimamąjį apsnūdusių ir irzlių vaikų.
Bet J. tėvukas pasakoja analogiškas istorijas, tik, sako, Švėkšnoj buvo baisiau - ligoninės arti nėra, mama Vilniuje.
Ir nieko, ir tai praėjo.
Planuojam 90metį, padažus iš Zawadskos knygos, l'ille flotante, gėrimus ir aitrius vynus.

Vakarais paplepam su A., pasivažinėjus miestu pasidaro lengviau ir skaidriau. Truputį apie vaikus, truputį apie darbus ir belekiek apie svajones. Džiaugiuosi, kas ėmiausi Ingos patarimo apie kasmėnesines svajones. Dar nesugalvojau birželiui, bet jau dėlioju mažyčius trupinukus.