Ir vėl - noriu noriu noriu noriu.
Sidabrinės gulbelės ant kaklo
sagučių-auskarų
sagės-vabalėlio su raudonu pilveliu.
Atsidust ir eit dirbt, ar ką.
Avietinis sūrio tortas, Zimbabvės kava, trim savaitėm pavėluotas gimtadienis ir saulės šviesa, visai pavasaris, atrodo.
Mažuose tvenkinėliuose vis dar ledas, pilkai žalias ir sunkus, plūduriuoja kaip blogi prisiminimai.
O paauglystės aidai tėra aidai, viskas sena ir praėję, pasikeitėm, išaugom, pamiršom. Žiūrinėju senas nuotraukas, ir rodos, kad čia ne aš, ne jie, rodos taip seniai, netiesa, nebetiesa. Gerokai daugiau plaukų ir juokingi rūbai, naivumas ir pasipūtimas. Kaip viskas kartais keista, kaip viskas tėra dabar.
Rodos, taip daug.
Ain't nobody's fault but mine
2011 m. balandžio 4 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Kartais užpuola prisiminimų bangos.
AtsakytiPanaikintiAtsiminiau netyčiom W.Szymborska:
"Seni dalykai - ašmenys praslydo nė kaulo nepaliesdami"
svarbiausia, kad praslystų. kiaurai. Neužkabindami šerdies. Nes gali skaudėt.
AtsakytiPanaikintiO šiaip prisiminimai turbūt gerai, bet jie netikri, jie išnyksta kartu su rūkuotu laiku.