Visiškai atsitiktinis muzikos kratinys grotuviuke, nuo tiger lillių iki Ximenos, nuo Marianelio iki Stingo simphonicities. O visiškai viskas asociatyvu. Viena muzika yra iš sėdėjimo tiesiai po oro kondicionieriumi prancūziškoje laboratorijoje be kompiuterio, kita - iš važiavimo iš Rygos per lietų. Iš nemigo naktų, iš nerimasties metų, iš bučinių ir tylių pasivaikščiojimų. Iš sėdėjimo su D. Notting Hillo butuke, kai po langais šurmuliavo kažkokia mugė, iš koncertų pas BG su R . Kotrynos bažnyčioje.
Brangieji jūs mano, sudegt ir sugrįžt pas jus.
Viena bais' gera darbinė žinia, tiesiog šviesa tunelio gale, dabar mūsų eilė trepsėti ant kitos pusės laboratorijos su mina: "Na, priklonavome, dabar jau gryninkit". Aišku, dar ne pabaiga, bet bent jau kažkokia maža viltis.
kartais tiesiog užstringu. Kaip smarkiai subraižyta plokštelė, bet melodija vis dar atpažįstama.
Dzūko neprisiruošiu aplankyt.
Močiutė vis bangomis, ir aš nesugebu atsiriboti nuo savo nepasitenkinimo ir nevilties. Viskas pramaišiui. Skausmas ir tikėjimasis, nenorėjimas suvokti ir pyktis. Ir mintys apie pareigą. Ir sunku neimt savęs nekęst.
Ir dar trupiniai žinių apie M.A. Ko visai nesinori, nereikia, bet bent jau nebebijau, netrūkčioju, neklausiu pati savęs. Nėra, nebus.
Svetimi tėvai nudilgčioja truputį.
Ir tai praeis.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą