Bet darbai juda sukasi ir kruta, kaip gerai, kad tos dvi mergytės yra pas mane.
Žyžė galvoje ir iš tęžtančių geltonų lapų pakelėje.
Reikia tiesiog grįžt namo.
O kitą antradienį skanauti basmati ryžius su žaliuoju kariu, juoktis, pasisėdėt ir išsiilsėti.
Pilkas lietus užpildė palėpę savo garsu iki pat stoglangių, maistas pasidarė aštrus ir kvapnus, ir bakterijos ėmė noriau augti.
Ir niekšai latviai neatsiliepia, turbūt nieko ir jiems nesigauna.
O dar prodekanė labai prašė nemest dėstytojavimo, ateit dirbt į katedrą, rodos apie mane gandai nukeliavo iki pat dekano. Dėstytoja Zaulia, sėdinti ant stalo, raudonom kelnėm ir verčianti juos mąstyt.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą