2020 m. gegužės 22 d., penktadienis
narate
2020 m. gegužės 3 d., sekmadienis
maršrutas
2019 m. gruodžio 30 d., pirmadienis
reciprocity
2019 m. rugsėjo 28 d., šeštadienis
Gudobelės
J šeimyna gudobelių uogas vadina krakatūzais.
Jų pilnas mano šaligatvis pakeliui namo.
Mažai miego ir vitD trūkumas taip pliekia per galvą, kad niršatis net tampo, ateodo kad visi priešiškai nusiteikę ir tik ir siekia mane įskaudinti. Visi, įskaitant du mažiausius.
Dar kartais atrodo, kad kažkurie draugai, kurie po porą metų dingę - ne šiaip nutolo iš orbitos, o kažkas nutiko. Egoistiškas poreikis manyt, kad draugystės šiaip nesubyra.
Kontrakto laukimas žudo. Graužiasi rūgštimi į panages, sapnuoju įsivaizduojamas prezentacijas, kalbuosi su klientu galvoje, o jis padla neskambina, bet kt savaitę didžiojo sprendimo laikas. Su kitu kontraktu, rodos, the lucky escape, maži pinigai ir normalizuotas casual adultery darbe. Gerai, kad atsisakiau.
Svajoju, kaip pirmadienį pamiegosiu vienui viena. Bet tai ilgainiui irgi ima graužti pagieža stuburo smegenis.
2019 m. rugpjūčio 21 d., trečiadienis
More than half of friendships are not reciprocated
Truputį painiojasi būsimi darbiniai santykiai su darbine draugyste, bandau atsiribot.
Re-editinu savo naratyvą. Sunku. Aš jį pasakojau šimtus kartų. Bet reikia surasti savigailos šaknis, ir su jomis susitvarkyt.
Nuo rugsėjo pradėsiu gert vitaminus, ir dėlioti kasdienę darbotvarkę valandų tikslumu.
2019 m. rugpjūčio 19 d., pirmadienis
Slibinai
Tas nuostabus vėlyvos vasaros lietaus kvapas ir šalto oro gūsiai. Lietus, lėtai stiprėjantis ir kartkartėm pristojantis.
Išvalytas balkonas tapo kambario pratęsimu, mini veranda, ir su įpėdiniu stebim žaibus, tol, kol jis nusprendžia, kad nebepatinka.
Imposter sindromas gniaužia kietai gerklę ir baisu veltis į tą grandiozinę avantiūrą. Bet D pasitikėjimas savim ir manim užkrečia, ir gal netgi kažkas gausis. Senosios darbinės pelkės tvaikas vis velkasi, vis primena, kad už darbines klaidas esi atsakingas asmeniškai, kad viską sušiki, kad vien dėl tavęs prarandami milijonai, griūva projektai ir panašiai.
Nežinau, kiek dar truks pasveikt nuo to. Gal tie patys 10 metų, kiek buvo dirbta pelkyne.
O slibinukai, slibinai ką, šnypščia, kandžiojasi ir bėgioja letenėles iškėlę ir rėkdami. Ko rėkia? O nieko, šiaip sau, nes bėga. Kur bėga? Pirmyn atgal, koks gi skirtumas.
2019 m. balandžio 24 d., trečiadienis
The Clash
Should I block you or shouldn't I. Oh the morals are so looooow.
Na bet susigalvojam svajonę kelis metus į priekį.
Pasidžiaugiu gimusiais vaikais.
Papykstu dėl "tai per gimtadienį gal nereik dovanos?"
Vėlu, laikas miegot.
Kaip ir kas kartą, tokiu metų laikuztokiu gyvenimo periodu, viskas susiveda tik į pavalgyt-pamaitint-užmigdyt-fuck vėl atsikėlė-aij px kam man miegas-ne, dabar aš einu miegot.
Ir tai praeis.
Ryškinu dvi juostas, žiūrėsim, kas bus.
