atostogos

Taip taip, piktumai praėjo, nuovargiai - ne.

Bet pusdienis lovoje tinginiaujant padėjo. Dar vat, pamiegoooot.

Suomijon tuoj jau. Pribūriau vakar iš piktumo rūkų, sklaidytis nenori.

ačiū visiems už gimtadienį.

kažkaip

Taigis, ačiū už sveikinimus.

Bet šiandien man sugedo centrifuga, vandens sistema (vėl!), studentai sugadino porą eksperimentų ir močiutę ištiko mirties baimės priepuolis.

Taip sakant, man kažkaip jau nebe gimtadienis.

Aš pavargau, aš nieko nespėju ir priešgimtadieninė depresija gimtadienio proga dar nepraėjo.
Ryt Suomijon.

fėja ir deimantiniai dantys

Fėja deimantiniais dantimis ar jau su tais pačiais dantimis saujoje - viskas priklauso nuo požiūrio. Reik tikėtis, kad burnoje, su pitbuliniu sąkandžiu. Laikymuisi už plintusų, taip sakant.

Užtat gavau įdomų komplimentą - kad pas mane labėje merginos yra kaip olialia mergaitės plius - tai yra ir gražios, ir protingos. Tas plius - už protingumą. Tikiuosi, įskaitant ir mane. Kaip iš logistikos vyrų, manau, kad nerealus komplimentas. Užtat R. kometaras ta tema apie mane ("nestandartinis grožis ir nestandartinis protas, summa summarum, freaky ") yra medus sielai, aš baisiai užsipatenkinau nuo tokių žodžių;).

Reik kokį filmą lovoj pažiūrėt.

Aij, ir chimera, už kurią pinigą moka, gavosi. Yay! Ne, dar nesidžiaugiu. Per daug užsipisus.

Ryt labėje fotkinamės. Aš ir mano studentai. Cathy pafotkys. Didysis planas buvo įrėmint lygiai taip pat, kaip atvežtos reprezentatyvinės foto su šefu, jo apdovanojimais ir prezidentais. Ir pakabint toj pačioj eilėj. Vienok, dėdė prarabas Mikė Pūkuotukas Rževskis primygtinai nerekomendavo to daryt. Sakė, šefas supyks. Gal tuomet virtuvėj?..

rututiur.

Ale pavargau ne tas žodis.
Paskaita. Korporacija. Darbas. Viso - arti dvylikos valandų. Ne, man nekilo mintis nebeiti į labę 16 val. popiet. Et.

Mačiau krentančią žvaigždę, kas man, žabalam daiktui, yra milžiniškas pasiekimas.

Ryt kirptis.

Buriuotoja dėl Biskajos offline iki pat savaitės pabaigos. Ir ant pirmadienio negrįš...

(jei įlįsiu į vonią, o ne į dušą, užmigsiu-paskęsiu.)

Ir Schatz, nepyk, ale parketo istorija juokinga.
Viskas. Šiandien trupinėliai tik iš manęs.

reik pakeist

Reik pasikeist CD mašinoj, į šį seną krioklį. Bet sakyčiau, kiek optimistiškiau, nei pastarieji.

Gal netgi savaitgalio pojūtis... mhm.
Nuo Ispanijos Biskajos atlekia žinutė, kad vėl tenka budėt kapų tyloj, virš veidrodinio vandens. Ir šiandien, lėkdama iš darbo paupiu, žvilgteliu į Nerį tarp medžių. Čia irgi vanduo lygus, it senas veidrodis.

Pirmas ir paskutinis kulinarinis įrašas

Gerbiamieji kolegos.
Pirmas ir paskutinis įrašas apie valgio gamybą su receptiniais nurodymais.

Taigi, fėjų vakare buvo šiek tiek priburta risotto tema.
Mademoiselle Gabi von Schade rojaus sode nupirko - Arborio ryžių, saliero stiebų, svogūnų ir česnakų, saldžių obuolių sulčių.

Lietus gi vakar lijo, tiesa? Lėkdama, vėluodama, paprašiau trijų fėjų supjaustyt du svogūnus ir kelias skilteles česnakų.
Užsikūrėm pusantro litro daržovinio sultinio iš saliero lapų ir prieskonių prieskonėlių.
Alyvuogių aliejus, ir pakepinami svogūnai su česnakais. Iki pradeda kaist skruostai, akyse rinktis ašaros - iki skaidrumo. Svogūnų gabaliukų skaidrumo, taip sakant.
Saliero šakniastiebis smulkiai supjaustytas (geros rieškučios), sumetamas į svogūnus ir užpilamas nedideliu kiekiu obuolių sulčių. Saldumui. Keli šaukštai ir daržovinio sultinio, viskas troškinama iki lengvo minkštumo (gal kiek daugiau nei 5 minutės).
Nukaitinam drėgmę, supilam ryžius, burdamos maišom, kol pradeda kiek traškėti (per mergų juoką nesigirdi, vadovaujamės nuojauta).
Vynas! Nu ką aš žinau, kiek aš jo ten supyliau. 200ml? Blanc de blancs, jaunas žalias vynas. Dar šiek tiek nugarinam, druska-pipirai ir viskas.
Beveik viskas. Toliau - tik magija. Keli šaukštai sultinio, maišom, buriam, prašom, kad neprisviltų. Taip tol, kol nesigauna gatavas risotto.
Į pabaigą susimetėm smulkinto saldaus pipiro, lėkštėj užsibarstėm tarkuotu kietu sūriu ir prikvietėm saulėtą rytojaus rytą.
Viskas, kaip ir.
(Pamiršom barstyt petražolėm, prisidėt sviesto į lėkštę, nesidėjom aitriųjų paprikų, ypatingų prieskonių ar mėsinių priedų. Mes fėjos kuklios.)

auksinė fėjų skaidruma

Kai šlapdriba užlipdo viską, net stingstančias nosis ir aplyja akinius, vakarop butuke su židiniu susirenka šešios gražios fėjos. Ir juoda šunytė.

Ir plazda sijonai, gerklingai juokiamasi, prabėgšmom kažkas niūnuojama, kaukši aukštakulniai iki vidurio vakaro, vėliau, jau prie karšto šokolado, tingiai nuspiriami po stalu...
Puode verdama, buriama ir maišoma paskutinė rudeninė žaluma, kad rytoj, saulei šviečiant, dar būtų galima pasidžiaugt žolės spalva. Užgeriam užragaujam jaunu baltai žalsvu vynu, kad atrodytų, kad tai jaukus sekmadienio vakaras, kad problemos ištirpo kažkur prie lietaus balos.
Pyragas iš orkaitės, užauksintas, prikvies mums rytoj saulę. Ir karštas šokoladas laimei.
Raudoni bateliai ir šešios fėjos.

Gerą rytą jums visiems pribūrėm, m? Rasų kapinės atrodė tokios skaidrios šį rytą, šlapdribos likučiai sušluoti po žole, plonais fėjų pirštais išvaikyti debesys.

Čia viskas dėl mūsų ;)