Kada bepasižiūriu pro langą, knygomis apkrautas mikologo kambarys gretimame institute šviečia. Grybininkai, ką tu su jais.
250 metų platanalapis klevas šalia turi triušio olos įėjimą, net aš tilpčiau.
Išsprūstu pertraukai, antrą dieną jau pakanka bendravimo, ir kiek erzina, kad teks likt dar tris dienas. Bet mintys dėliojasi, užrašai plečiasi, laiškai rašosi.
Iš manęs liks tik smegenys, taip kartais atrodo, kad kūnas skirtas tik smegenų nešiojimui.
Bet maitina mus visokiais fazaniniais ruletais, mielinėm bandutėm, šokoladiniais musais, troškinta veršiena, rytietiškomis salotomis ir raugintais agurkais, it visi mes čia būtumėm nėšti savo idėjomis. Arba demonais. Arba Svetimukais.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą