2013 m. lapkričio 5 d., antradienis

Pikku Myy

The faint whisper of rain and running water was still there and it had the same tender note of solitude and perfection.

Skanioji Suomija, su kepta silke ir šakniavaisiais. Su briedienom ir kvietiniais alumis, sūria lakrica ir minkštu rūku. Ilgi vakarai su I., art nouveau bokšto viršūnėj, su Helsinkiu po kojom. Skaniausias pasaulyje IPA, ir kiti tvirtovės alūs.
Privaikščioti kilometrai, mažos dovanėlės ir meilė šiaurei. Šlapias vėjas kelia plaukus piestu, o ant lūpų kvepia jūra.

Ir persikrauna galva. Muminukų mažos išmintys, mažoji Miu, neperšlampami kombinezonai, ir poreikis pabūt kartkartėm vienam. Darbe staiga pasidaro viskas konstruktyvu, nemirtina ir sutvarkoma. Planai dėliojasi gražiai į dėžutes, T. lėtai, bet įsivažiuoja į reikalus, ryt ilga ir sunki diena. Viskas yra gerai, taip kaip ir turi būt.

‘If you’re sore, you’re sore,’ observed Little My, peeling her potatoes with her teeth. ‘You have to be angry sometimes. Every little creep has a right to be angry.’

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą