visos mes nešiojam savo mamų veidus

Pasižiūriu į dviejų jaunų giminaičių veidus ir net aikteliu. Jaunesnioji sesuo dar dar, gal labiau į tėvą, bet vyresnioji - visai į mamą. Į savo mamą prieš 40 metų. Nors vaikystėj, rodės, visiškai savito veido vaikas buvo.
Ir tuose veidrodžiuose mūsų mamos, močiutės, prosenelės, mums telieka pasent, kad pasivyt savo mamas.
Ir tas žmogaus abstraktus gebėjimas atpažint veidus ir susiet. Ir po dvidešimties metų. Šįmet bus dvidešimt metų.
Ar atpažinčiau aš savo mamą, jei ji būtų gyva?

Ir visgi, kaip greit išnyksta fizinis veido prisiminimas po mirties. Taip greit. O gal ir gerai.

Per ilgas darbadienis ištiko.

Rotting

Toks rūkas, kad prisimerkusi bandau suprast, ar kartais nesninga. Gi nesninga dar, ar ne?

Džiaugiuos atsikračius vienos moteriškės.

Maži įkvėpimai ir ilgi pasivaikščiojimai, nepaisant oro bjaurumo, kaip šiaurėj. Planuojam svečius, gimtadienius, steikus, kitus gimtadienius, Grand Prix ir konferencijas.
Ir viskas šiandien, šia diena, šįkart. Kvėpuot ir šypsotis.

Bok choy su shiitake grikiniuose makaronuose, lašiša ir moliūginė sriuba, scotch bonnet ir naminiai javainiai. Kvepia skandinaviškai rytietišku rudeniu su jamaikos atsiminimais.

Dream on

Nuovargis toks, kad net į lovą nebesinori.

Bet didysis darbas padarytas, dabar telieka glostyt ląsteles, paveiksluoti jas.

Su T. visai jau įsišnekam ir žviegiam, ir vaišinam jį kiekviena proga, ir lava cake party kitam kartui.
Va toks va pirmadienis.

sraigtiniai laiptai ir kybynlar

Kolegą vedžiojam tylia ežero pakrante, dalinamės keiksmažodžių klodais ir reikšmėmis. Rodom gynybinius bokštus, šaudymo angas ir džiaugiamės suradę žmogų, matantį pilį pirmą kartą.

Ryt bus ilga ir sunki diena, vėl pirmadienis, bet turim savo ritmą, žinom savo deadline'us ir viskas bus gerai ir laiku.
Skumbrės oda blizga visu mėlynu spektru ir stambiais druskos kristalais, švieži shiitake gerai žaidžia su čiobreliu. Namai kvepia namais.

Pikku Myy

The faint whisper of rain and running water was still there and it had the same tender note of solitude and perfection.

Skanioji Suomija, su kepta silke ir šakniavaisiais. Su briedienom ir kvietiniais alumis, sūria lakrica ir minkštu rūku. Ilgi vakarai su I., art nouveau bokšto viršūnėj, su Helsinkiu po kojom. Skaniausias pasaulyje IPA, ir kiti tvirtovės alūs.
Privaikščioti kilometrai, mažos dovanėlės ir meilė šiaurei. Šlapias vėjas kelia plaukus piestu, o ant lūpų kvepia jūra.

Ir persikrauna galva. Muminukų mažos išmintys, mažoji Miu, neperšlampami kombinezonai, ir poreikis pabūt kartkartėm vienam. Darbe staiga pasidaro viskas konstruktyvu, nemirtina ir sutvarkoma. Planai dėliojasi gražiai į dėžutes, T. lėtai, bet įsivažiuoja į reikalus, ryt ilga ir sunki diena. Viskas yra gerai, taip kaip ir turi būt.

‘If you’re sore, you’re sore,’ observed Little My, peeling her potatoes with her teeth. ‘You have to be angry sometimes. Every little creep has a right to be angry.’