nu va kažkaip mažytis lūžis - dešimt puslapių vienu prisėdimu. Tuomet tas nuostabusis straipsnis apie neišvengiamą kvailybę moksle.
Primena nudrožtą nuskaitytą Erazmo Roterdamiečio Pagiriamąjį žodį kvailybei. Gal todėl ir negėda būt kvailai.
Ir dar visas vakaras Aerztuose, primena J. ir jo schrei nach liebe. Ir šiaip, turbūt - gūdžius 2006-uosius. Keisti ir įdomūs jie buvo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą