Jurginai

Kapinėse voratinkliai aplink žvakes ir numirę jurginai. Ir daug daug spyglių.

J. klausia, ar nepykstu, kad jis neskaito blogo. Nepykstu.
Smėlis sukasi mažais sūkurėliais ir lieka kvapu tarp pirštų.

At the edge of my life

išnešti atsisveikinimus kaip urnas, sunkias ir slidžias.

Laikyt apsikabinus savo skausmą ir nuovargius. Ir leist išslyst.
Tarp visų tų milijonų darbų, kažkokia filosofiška nuotaika.
Viskas gaunasi, viskas normaliai, disertacijos rašymas sukasi aplink kojas ir veliasi plaukuose. Norvegiškos nuotraukos alsuoja karščiu. Geros buvo atostogos.
Išmetu dar gabalėlį ir skauda-skauda-skauda. Bet reik šiuos namus pasiverst savais.

pamečiau

Tarp milijono pamestų blogo įrašų
Velnio akmuo ir dainos.
Ligos ir nerimastys.
Rūsys ir sapnai.
Kankinamas Grooveshark.
A Moment in Time
Rašomas technologinio transferio reportas, kuris kaupiasi visai visai kaip sniego lavina.

Viskas turbūt visai neblogai, visai viskas gerai, tik nuovargiai tatai, neišmiegotos naktys, išsunktos dienos, užtat vakarai padabinti draugais, kava, agrastų kompotais ir belgišku alumi.
Ir visi žirniai, visos vyšnios - man vienai.

17

Primena D., Licėjų, tą amžiaus tarpsnį, kai tau net 17.
I've been biding my time
Been so subtly kind.

Gulint ant sofos nebegaliu atsikelt, nenoriu, negaliu, pavargau, tingiu, miegot, o ryt naktinė. Paskutinė naktinė pamaina. Ir milijonas popierių.

Ir sutvarkyta iki gurgždesio svetainė.

Equilibrium: maybe you can kill you

Naminė kava, susimalta ryte.
Tikrovė, besiplešianti į sapną, bet egzistuojanti abejose pusėse.
Liūdna, kaip visad, pabudus ryte.

O gal mes iš tikro mirštam du kartus?

ir

Ir vakarui verčiantis į naktį, imu gailėtis, kad nenuėjau pas A., kad negalvočiau, kad neliūdėčiau.
Bet imu iš lėto rašyt zyziantį laišką, pasakoju, kas kodėl ir kaip, kiek atsilenkimų, ir iki kada ryt teks dirbt.
Ir po truputį susiimu.
"Ji pažiūrėjo į jį su švelnia šypsena, taip, kaip moterys žiūri į savo vyrus ir mažus berniūkščius"

Darbe paprašau palaukt kitos savaitės, viskas ima dėliotis beveik normaliai, dantų krapštukų užkandos ruošimui neduodu, rėkdama, kad man bakterijas su jais baksnoti reikia, gąsdinu naująjį sandėlininką, geriu šampaną, savanoriškai sutvarkau vieną laboratoriją, laistausi skystu azotu ir beveik viską sudėlioju į šiokas ar tokias lentynėles.

gal ridikėliai?

Gal ridikėliai praskaidrins man nuotaiką? O gal kokoso pienas ir kalendra? O, ir žaliasis karis gi.

Namie keista. Gerai, kad rytoj naktinėn pamainon.
Rašau milijonus dokumentacijos.
Padovanoju Šeškui papuošalą, kurio pati sau žvėriškai norėjau, bet staiga suprantu, kad jai jis daug labiau patiks.
Suima kartėlis, ir A. kviečia vakarienei, kad namie nesibalamūtinčiau viena. Reikės, poryt.