Visi ima slėptis po popieriais, kai atvažiuoja eilinis sunkvežimis, kurį reikia pakraut, iškraut ir išpakuot.
Visi jau pervargo.
Užtat rytiniai valgyklos langai verčia visus pasijaust visiškais tingiais katinais saulėkaitoj, geriant rytinę kavą.
Trūksta vis kokios nors smulkmenos, kartais ima neviltis.
Bet po to paima, kuris nors paikas vyriškis sugauna, spusteli suėmęs po pažasčia it kokį pliušinį žaislą ir galvoju, kad gal viskas visai pusė velnio. Praeis.
Ir tai praeis.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą