po truputį po truputį kylam. Nežinau, ko labiau man gaila - savęs ar jos. Bet kažkaip po truputį tvarkausi.
laukiu saulėtekio, pavasario, gegužės, šilumos, fjordų, naujų rūbų ir išmiegojimo.
viskas vos vos laikosi, bet turbūt jau išlipau iš duobės.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą