Pagaunu raugą, beišlipantį iš stiklainėlio. Priekaištingai žiūriu ir klausiu - man ką, septintą ryto duoną minkyt?
Užminkau, ką daryt.
Laboratorijoje karšta, popieriai byrėte byra iš spausdintuvo, visi įgavo antrą kvėpavimą.
Nuotaika vis dar gera, kažkas eilinį kartą gerai prasisuko, išsprūdo, perlūžo ir susitvarkė. Gerokai lengviau šypsotis ir neimt visko į galvą.
Neimt į galvą...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą