Dar vakar būčiau parašius, kaip mane kankina, kaip aš pavargau, ir kaip nežinia, kiek beištversiu.
Ne tai, kad viskas dingo. Bet šiam momentui skandalo nėr, ji nerėkauja, manęs paleistuve arba alkoholike lyg ir nebevadina. Žinau, kad trumpam.
Kaip visada bėgte, force-majeure'ai, direktoriai ir inžineriai, taksi numeriai ir nesuvalgytas maistas...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą