Koks pasiutęs, kvailas, gaivališkas noras gyventi ir džiaugtis.
Nepaisant krūvos darbų, išsibarimų su šefu, nespėju, byra, neaprėpiu, lekiu bėgu ir kvatojuos, užsilieju antros oktavos fleitos garsais.
Ir tos šilkinės raudonos gėlės nuo juodos siuvinėtos liemenės pakyla ir išsprogsta spalvotais garsais, ak, mano sinestezija, kokie vaivorykštiniai fontanai mane ištinka per koncertus. Dainuojame kartu su R., šypsomės, tikim, kad viskas bus geriau. Pavasaris ir šiltas vėjas, skaidrus dangus ir šiaurinė žvaigždė.
aha aha, ir chimeriukai auga, bėgioja.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą