Avelė paberia šiek tiek savo spalvotos žodžių poezijos, ir užsimanau tos juodos kavos su trupučiu medaus.
Apibraižyti pirštai ir sukrešėjęs purvinas kraujas pasiklysta suveltoje lovoje. Viskas apgaubta apsivėlusiu skausmu, buku ir beprasmiu. Viskas neskanu. Įsikandau į liežuvį. Nebežinau.
Kažkas niukina į nugarą ir liepia eit sirgt, o aš neklausau.
Muzikos sergant nėra.
Sapnavau Venecijos žemėlapį.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą