Ciao Bella Ciao

Mojuoju ranka ir sakau - ciao, ciao, ciao!


Reikėjo tokios dienos.
Miegot, tiek kiek miegasi. Nusiplikyti liežuvį naminiu sultiniu. Galvot apie prieskoniavimą ir apie greitą marinavimą. Ilsėtis.
Kažkaip ilgokai taip nesigavo.


IR tuomet dar kartelį - ciao, ciao, ciao!

Maybe I'm Amazed

Namai kvepia.
Nauja duona.
Kartais pasiilgstu namų.
Viskas tokiame rate, tokioje karuselėje.

Rum cake

And rainforest.
And the cabin.
Ir 200 laiptelių.
Ir die die die, kaip laukiu jau.

Namai jau apkuisti. Jau šiukšliukai, ir dėmės, ir kvapas - viskas jau vietoj. Reiškias, jau įsikūrėm :)

no existe la fuerza en el mundo

No existe sable en el mundo
que pueda partirme en dos

Na va, viskas, kitą savaitgalį traukt gėles iš balkono, laistyt jas ir čiūčiuot ir atsiprašinėt ir melst kad ta dracena iš miegamojo visgi būt likusi gyva.
Dėliot knygas į vienintelę likusią lentyną. Fotografuot tuščius kambarius, ieškot komodos, lempų, visko.

Ir tada J. mama pasakoja, kaip jie dar Šiauliuose, tą pusmetį kai J. dar tik laigė keturpėsčias - jie turėjo tik lovą ir kilimą, valgė kaip uzbekai plovą pusiaugulom, ir tai buvo gerai, tai buvo pradžia ir džiaugsmas.
Ir čia tas lizdas, tamsiom grindim ir šviesiom sienom, vienintele Lietuvoj kanarėliškai geltona daniška sofa, fotoaparatų kolekcija ir knygom, be indų ir be bliūdų, nes viską išmetėm, nes liko tik tai kas svarbu. Gal šįmet ir nepavyks pietiniame balkone užveist violetinių pupelių ir kvapniųjų žirnelių, bet viskas bus gerai.

Ir tuomet dar ta kelionė, nes nepasiduosim delsai ir nusipirksim bilietus ir išvažiuosim. Per pirštus tekės ananasų sultys, smėlis bus plaukuose ir panagėse, tingėsim ir klausysim ošimo.

Taip taip, viskas iš naujo.

manage your wrap-around joy

Oij, gi visai miegas užplūdo, iki lipnumo, iki ausų nulinkimo.

Šilkinis vyšninis portas ir peršviečiami debesys.
Norisi grįžt namo, o turbūt dar dvi savaitės.
Ir fotografuoti labai jau norisi. Ir vaikščioti po parką. Ir kokios nors mažos nesąmonės nusipirkt.

silent agony

Avies kumpis su žiemos daržovėm. Žolės, krienai, garstyčios ir medus. Rūkyta žuvis ant naminės duonos.

ir vistiek tyliai norisi namo.

Dar tik savaitė. O jau J. su panika, kad nespėsim kažko nusipirkt. Jau tenka keist kažkokias mažas svajones ir planelius.
Jau sako "aš su tavim nesikalbėsiu apie remontą, kol tu neišgersi kavos". Tada gaunu kavos, didelį morengą, ir plytelės vonios grindims pačios pasisiūlo.
"ekologinė katostrofa Meksikos įlankoje", va kokios tos plytelės vonioj bus.

Vakarienei blyneliai su obuoliais. Dienos tik iš miego, maisto ir darbų susideda.
Sniegenos ir alksninukai už lango.
Ir truputį baisūs sapnai.

užsimerkt

Liko penkios dienos, ir tada užsimerkt, ir viską leist nugriaut.
Viską skauda, maudžia ir vos gyva.
dar liko šiek tiek.