2022 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis

heimweh

Širdgėla ir ilgesys pradingusių draugysčių it dingusių namų, kurių nebebus, nes nebe tie mes, vaikai pagimdyti, pečiai operuoti, alaus nebegeriam, ir sėdėt po tiltu "nebėr laiko".


Aišku, šiaip viskas ok, netikėtai gerai, neimant galvon mom guilt ir viskas is tikro visai taip kaip ir turi būt.

Nespėju piešt.
Nespėju eit pasivaikščiot.
Bet myliu save per maistą ir poilsį.
Fotkinu, viskas bus gražu, bet gal reik dar vieno fotiko.