que pueda partirme en dos
Na va, viskas, kitą savaitgalį traukt gėles iš balkono, laistyt jas ir čiūčiuot ir atsiprašinėt ir melst kad ta dracena iš miegamojo visgi būt likusi gyva.
Dėliot knygas į vienintelę likusią lentyną. Fotografuot tuščius kambarius, ieškot komodos, lempų, visko.
Ir tada J. mama pasakoja, kaip jie dar Šiauliuose, tą pusmetį kai J. dar tik laigė keturpėsčias - jie turėjo tik lovą ir kilimą, valgė kaip uzbekai plovą pusiaugulom, ir tai buvo gerai, tai buvo pradžia ir džiaugsmas.
Ir čia tas lizdas, tamsiom grindim ir šviesiom sienom, vienintele Lietuvoj kanarėliškai geltona daniška sofa, fotoaparatų kolekcija ir knygom, be indų ir be bliūdų, nes viską išmetėm, nes liko tik tai kas svarbu. Gal šįmet ir nepavyks pietiniame balkone užveist violetinių pupelių ir kvapniųjų žirnelių, bet viskas bus gerai.
Taip taip, viskas iš naujo.
Pranešimai
