2011 m. sausio 30 d., sekmadienis

na ką gi.

Gavau "stylish blog" estafetės gabaliuką.
- Gavęs apdovanojimą išduoda, iš ko jį gavo;
- Parašo 7 dalykus apie save;
- Išrenka tuos, kam perduos titulą;
- Jiems praneša gerą žinią.

Gavau nuo Lorencos.

- Man 29 metai. Pusę paauglystės jaučiausi gerokai vyresnė, dėl susiklosčiusių aplinkybių, kai reikėjo būt savarankiškai nuo 12 metų. Po to lyg ir įsipaišiau į bendrą srautą. Kartais jaučiuos jaunesnė, nes gi 29, beveik 30 metų moteris (?) jau turėtų būt rimta, viską žinot ir nieko nebijot. Maždaug taip. Nors šiaip labai geras amžius :)

- Esu sinestetikė. Muzika man spalvota. Instrumentai patys savaime turi spalvas, pagal tembrą, tačiau jų derinys gali būt visiškai kitos spalvos. Mama irgi buvo sinestetikė, tik pas ją skaičiai buvo spalvoti ir dešimtys erdvėje išsidėsčiusios, todėl mintinai skaičiavo labai nemažas lygtis. Kartais bandau atsirinkti, ar man dar kas nors ateina ne su vienu potyriu, bet per daug subjektyvu, aš gi nežinau, kaip kitiems.

- šokau baletą, kažkada labai trumpai tautinius šokius ir labai netrumpai argentinietišką tango. Dabar neturiu laiko. Gailiuosi.

- Esu mokslininkė, ir tuo patenkinta. Ir nelabai įsivaizduoju, kuo kitu būčiau galėjus būt.

- Nemėgstu saldaus. Never ever, nebent cukraus kiekis kraujyje visiškai krenta, ir tuomet suvalgau kokį pyragėlį. Šokoladas man neskanus iš esmės. Visiškai. Niekaip.

- Nebijau aukščio. Turbūt yra riba, bet dar jos nepasiekiau. Todėl manęs kalnuose ir šiaip stačiose vietose vienos palikt negalima. Nejaučiu atstumo ir galiu nusidrėbt.

- Esu bandžius groti muzikiniu pjūklu. Fantastiškas reikalas ir gaila, kad manęs visgi to neišmokė.


Va tataip vat.
o kam perduot, nesugalvoju. Gal kiek vėliau.

Extasy

Pakniopstom, nosim žemę beardama, kažkaip atsisnūstu rodos, tiek, kad net turiu jėgų ryte pabust, paskaityti Želazną susivyniojus į antklodžių ir pagalvių lizdą. Lėtai išsibudinti, išsirąžyti, markstytis dulkinuose saulės spinduliuose.

Po truputį suvokt, kad visi klonavimai į pabaigą, kad tuoj viską susidėliosime ir viskas pas mus bus labai gerai. Kad pradėsiu ir aš šypsotis, ir mergaitės vėl juokaus dažniau ir gyviau. Gal nauji fermentatoriai atkeliaus šią savaitę, pradėsime auginti chimerėles, bursime prie stiklo ir dainuosime Petri lėkštelėms.

Šokoladiniai triufeliai ir paštetai įtinka visiems, eilėje laukia keptas kamembero arba brie sūris su bruknių uogiene, čiobreliais ir šaldytom vyšniom, dar pastarnokų sriuba...

2011 m. sausio 29 d., šeštadienis

snūduliai




Mažyčiai nuovargiai prisikaupė, išlindo keistais sapnais, per daug realiais.
Visą dieną snūstu ir besnūsdama šį bei tą tvarkausi.

2011 m. sausio 28 d., penktadienis

paukštynas


(Luca Mantovanelli)


Dar vienas chimeriukas. Done. Ir viskas per kelias dienas.
Nesidžiaugiu, pervargus.
Kaip nelaukiu pirmadienio.

Strazdas tupi šaltalankyne. Raudonuodegės - eglėje. Zylės tupia ant palangių. Ir jau labai noriu namo.

2011 m. sausio 26 d., trečiadienis

40 kDa

Visiškai atsitiktinis muzikos kratinys grotuviuke, nuo tiger lillių iki Ximenos, nuo Marianelio iki Stingo simphonicities. O visiškai viskas asociatyvu. Viena muzika yra iš sėdėjimo tiesiai po oro kondicionieriumi prancūziškoje laboratorijoje be kompiuterio, kita - iš važiavimo iš Rygos per lietų. Iš nemigo naktų, iš nerimasties metų, iš bučinių ir tylių pasivaikščiojimų. Iš sėdėjimo su D. Notting Hillo butuke, kai po langais šurmuliavo kažkokia mugė, iš koncertų pas BG su R . Kotrynos bažnyčioje.

Brangieji jūs mano, sudegt ir sugrįžt pas jus.

Viena bais' gera darbinė žinia, tiesiog šviesa tunelio gale, dabar mūsų eilė trepsėti ant kitos pusės laboratorijos su mina: "Na, priklonavome, dabar jau gryninkit". Aišku, dar ne pabaiga, bet bent jau kažkokia maža viltis.

kartais tiesiog užstringu. Kaip smarkiai subraižyta plokštelė, bet melodija vis dar atpažįstama.

Dzūko neprisiruošiu aplankyt.

Močiutė vis bangomis, ir aš nesugebu atsiriboti nuo savo nepasitenkinimo ir nevilties. Viskas pramaišiui. Skausmas ir tikėjimasis, nenorėjimas suvokti ir pyktis. Ir mintys apie pareigą. Ir sunku neimt savęs nekęst.

Ir dar trupiniai žinių apie M.A. Ko visai nesinori, nereikia, bet bent jau nebebijau, netrūkčioju, neklausiu pati savęs. Nėra, nebus.


Svetimi tėvai nudilgčioja truputį.

Ir tai praeis.

2011 m. sausio 22 d., šeštadienis

laimas ir juodieji pipirai

Triufeliai iš juodojo šokolado su brendžiu.
Iš baltojo - su laimu ir juodaisiais pipirais.
Ir paštetas, iš vištienos kepenėlių, Nazguliui - su lazdynų riešutais, mums - su daugiau garstyčių.

Ir dar šiaip tvarkytis, apsipirkinėt. Lengvas naminis siautulys.

2011 m. sausio 21 d., penktadienis

kas bučiuoja žvaigždes?

Netenku komplimentų. Iš logistikos berniuko, katedros moteryčių, reikalų tvarkytojos, kolegės šviežios daktarės. O tu suvargusi atrodai.

Ir labai sunku su ta riba man, kai žinau, suvokiu, kad nebegalima, kad tuoj griūsiu, bet aš prižadėjau, man davė mėnesį padaryt pusmečio darbus. Sveiku protu suvokiu. Ir gal ryt išmiegojus viso to nesiimsiu, kažkelintą savaitgalį iš eilės.

Bet.
Įgriuvusi į lovą miegu saldžiai ir užuodžiu džiovintas kriaušes. Skanauju iš lėto ir netgi rytais papusryčiauju.

O žieminė upė, sluoksniuota ledu, gyva ir juoda, glaudžiasi prie kelio. Ledas gyvas, šlumsintis, spalvotas lengvais pilkšvos atspalviais. Ir gera, kai pasninga.

Labai ilga savaitė buvo.

2011 m. sausio 19 d., trečiadienis

sriuba galvoje

Salieras, saldieji žirneliai, veršienos šonkauliai, pomidorai pupelių sriuboje. Kartais atrodo, kad maisto gaminimu bandau sudėlioti namų jaukumą.

Ataskaita katedroje už diserį. Ir pagyrė, ir panerimavo dėl politinių dalykų. Šįkart tiesiog tingėjau ir nenorėjau eit, nebebijojau. Bet pavargau visikai.

Ryt dar paskaiton, dar viena mergytė bando persilaikyti egzaminą, bet tai jau su komisija. Bus pramoga.

Ragauju kvepalus.

2011 m. sausio 16 d., sekmadienis

two thousand miles with you

Blakstienų kraštais užniūniuoju penktadienio naktį.

Paskęstame Avytės muzikoje ryte ir vakare. Tokį savaitgalį tik miegot. Užkąst, voliotis lovoje ir nieko neveikti.

2011 m. sausio 12 d., trečiadienis

Drug Research is like eating undercooked food

I ate something and now I feel bad.

čia iš verslinio laiško. Kažkodėl nebejuokinga. Ten aišku, reklama. Ir truputį apie kitką. Nu bet jo :)

"O tu ką naujo sukūrei? Chimeriuką, metodą, proveržį?" Et, kaip šokinėja mintys.

Kraupiai tingu ryt dėstyti, nežinia ar bus projektorius auditorijoje, kaip nusigauti iki ten, kompas lūžta visiškai jau.

Ir dar kelias new year resolutions sau susigalvojau. Dažniausiai nesistengiu tokių prigalvot. Tiesiog, šįkart norėčiau nebepykt. Gal ir pavyks.

2011 m. sausio 11 d., antradienis

puoka pūku pūūū

O tai va gal imt ir nueiti miegot.

Vos ne pirmą kartą gyvenime skrandį susuko. Sėdėjau visa pasimetusi virtuvėje, pikta iš netikėtumo. Bet tai čia nuovargis-nevalgymas.

Onkologė nukabino nuo kabliuko, teliepė vitaminus gert ir svorio priaugt, agha, stengiuosi stengiuosi.

voir toi.

2011 m. sausio 9 d., sekmadienis

turdus pilaris

Pieniško baltumo raibas pilvas taškuotame šaltalankių fone net neišgirsta manęs, sėlinančios per šlapią sniegą. Neįtikėtina, kiek dalykų pastebiu naujai.

peržiūriu krūvas nuotraukų, Honk Kongas, N. Zelandija, Tenerifė, drugeliai, skalbiniai balkonuose, Arbušio burės. Įkvepiu, prisimenu "the red boat hotel" ir žieminį pasiplaukiojimą Lake Mälaren.

Ryt garstyčias gaminsimės, avienos šonkauliukams reik sugalvoti pritaikymą. Kalendros lapelių kvapas, sezamas ir sriubos.

Reikia mažyčių atostogų, visiškai laisvų sekmadienių, nedarbinių savaitgalių. Noriu jau Avytės koncerto, savo mergų, žviegimo, šokių iki apsvaigimo, pritrintų kojų, pyrago netgi!

2011 m. sausio 8 d., šeštadienis

grūdeliai

Šliurpsiu.
Pramiegu iki dvyliktos, bet bent jau prabundu su šypsena. Net jei reikia vidur nakties žadinti J. šalia, kad atsikeistumėm pagalvėmis. Taip, man vis dar reikia naujos pagalvės.

Namai kvepia šviežiai sugrūstais garstyčių grūdeliais ir žaliuoju pipiru. Gal reikėjo dar ir kumino įdėt.
Kasdien patikriname, ar strazdas vis dar tupi šaltalankiuose. Tupi. Lesa. Ir lesyklą pildome saulėgrąžomis, akiplėšiškos zylės jau sureguliavo mus, ką jos labiausiai mėgsta.

Šeštadienį laboratorijoje tylu ir ramu. Paglostau bakterijas, apeinu visus kampus, pasiplanuoju darbus, nes ištinka viena idėja. Visai gerai. Gal netgi gausis, kaip tuomet, visai prieš atostogas, su aštuoniomis kolbomis. Svarbu nepričiaudyt į kolbas.

2011 m. sausio 7 d., penktadienis

Manų kruopomis sninga

Ir namai kvepia vytinta mėsa, karamelės lašais ir pomelų cukatais.

Prisninga viską, užpusto iki akių kampučių, žavūs vaizdai iš ryto ir nuoširdus juokas. Sušalę pirštai. Kasdieninis alkis, nes aš turbūt užsimaskavęs smakas.

O šiaip viskas gerai. Labai gera, kai gali prisėsti ir tolygiai susiplanuoti išsidėlioti savo darbus.

2011 m. sausio 6 d., ketvirtadienis

Ir tas dangiškasis Sachalinas

Nesigauna net muzika užsisupti.
Bet netgi barimaisi nebelabai išgąsdina.

Užsupa, tiesa, kita sena kontekstinė smulkmena namuose, bet ką gi, išsisuku.
Buvau šiandien susiplanavus arba kokį nors visiškai neprotingą apsipirkinėjimą, arba ėjimą Blusynėn, bet nebepajėgiau.

Bet noriu blusynėn. Kvapnumos, aštrumo, ramaus sėdėjimo.
Ir dar noriu pagalvės :)

2011 m. sausio 4 d., antradienis

kavos trupiniai plaukuose

Ir ypatingumo truputėliai įsivelia blakstienose, miego likučiuose, pokalbių nuotrupose, vakariniuose pasivaikščiojimuose su Naz ir Cathy.

Ir krūva, tiesiog krūva chimeriukų su kaupu išaugo, dar tikrinti juos, o bet tačiau!

Ausinėse dainuoja apie mano širdį, labotomiją ir mėlyną lauką. Prancūziškai, angliškai, rusiškai. Je sais rien. En fin, c'est toi.

Lyg ir įkvėpt gavosi.

2011 m. sausio 3 d., pirmadienis

palaida

palaida, byranti diena, visiška neviltis dėl mašinos, mažos smulkmenos, kurios išsprūsta...

it karoliukais viskas išbyra ant slidžių grindų.

O dar ryt pas gydytoją, vėl bars, dėl svorio, dėl vitaminų, nuovargio, nemiegojimo, bet gal neatsinaujino niekas, gal viskas bus gerai. Kaip visad, bijau.
susisukt urvelin, eit miegot, pralaukti tuos sniegus. nenoriu, nereikia, nesigauna, byra.
Ateik pas mane išgert kavos.

2011 m. sausio 2 d., sekmadienis

dvi dienos

pabusti ryte tik nuo rąžymosi.